rūdymas

rūdýmas sm. (1, 3), rū̃dymas (1) žr. rūdynas: 1. RtŽ Neik par rū̃dymą, ba kojosna kap įsės rūdys, tai nei neatprausi Al. Man viksvelei nepiga vidur balos rūdyme LMD(Rš). Teka upė rūdymuosan, duoda mane vargeliuosan LTIV298(Tvr). Ir rūsta (rūdija) žiedelis in rūdymė̃lį DrskD85. Lai žveng žirgelis pūdymuos, lai rūdž žiedelis rūdymuos LTR(Lnkv). Mesk pentinėlius į rūdymėlį, į gilų dunojėlį: vai, kad pražuvo jaunos dienelės, pražūkit ir pentinėliai V.Krėv. Atjoj našlelis par pūdymelius, par pūdymelius, par rūdymelius LMD(Sln). Ir įstūmei mane jauną kap į purvynėlį, mano rūtų vainikėlį kap į rūdymėlį LTR(Prl). 2. NdŽ. 3. Ds, NdŽ rūdys. 4. surūdijusi mėsa: Lašiniai vien rūdymaĩ – šuva neėst Ktk. Įsnauja gaili i rū̃dymu smirda Smal.